Šiandien, kai, regis, internete mes galime surasti viską svarbu yra suvokti, kad tas „viskas“ dažniausiai nepriklauso tiesiog visagaliui internetui, visada yra kažkas, kas stovi už konkretaus turinio kaip jo autorius, kūrėjas. Taigi pagarba autorinėms teisėms ir kūrinio naudojimo legitimumo klausimai atsiranda dienotvarkėje, o sąvokos „legalus turinys“, „piratavimas“
reikalauja ne tik priežiūros institucijų, bet ir eilinių internete vartotojų dėmesio. Ką apie tai mano studentai ir moksleiviai pristatė Valstybinio studijų fondo finansuojamo projekto „Esu pilietiškas: atsakingas turinio vartojimas internete“ dalyviai iš Vilniaus kolegijos kartu su kolegomis iš Panevėžio kolegijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos lapkričio 23 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame forume ,,Nelegalaus turinio vartojimas internete: kaip sumažinti piratavimą ir ugdyti pilietiškumą?“.
O, kaip į tai žiūri autoriai? Kalbantis šia tema menininkė, suaugusiųjų tapybos studijos vadovė, mokytoja Eglė Stripeikienė pažymėjo, kad tai opi problema. Nors, jos manymu, yra pakankamai aiškiai juridiškai apibrėžta autorinio kūrinio sąvoka, net ir profesionalų tarpe kartais kyla klausimų dėl vieno ar kito kūrinio originalumo, kai, sugretinus du kūrinius, galima aptikti pasikartojančius objektus ar identiškas kompozicijas.
Jokia paslaptis, kad vienas iš galimų etapų mokantis tapybos yra originalių kūrinių kopijavimas, bet „…tai gali būti ta viena kopija kuri lieka jos autoriui, jo asmeniniam naudojimui.“ – sako menininkė, pridurdama, kad autorinių teisių apsaugos klausimų sureguliavimas yra teisinis, bet kartu ir etinis klausimas, taigi, visuomenės požiūris ir joje vyraujančios normos lemia pagarbą autoriaus darbui, bei kokie santykiai nusistovi tarp kūrėjo ir jo kūrinių vartotojų. „Aš apie tai kalbu su savo merginomis.“ – kaip savaime suprantamą dalyką ar privalomą mokymosi proceso dalį pabrėžia Eglė.
Dokumentinės fotografijos kūrėjas Tadas Kazakevičius teigia asmeniškai nesureikšminantis autorinių teisių pažeidimo klausimo „… gal man, dirbant dokumentinės fotografijos srityje, šis klausimas nėra aktualus“. Kūrėjas pabrėžia paties autoriaus atsakomybę rūpintis savo kūrinių apsauga – klausimą sprendžia narystė LATGA ar kitose organizacijose. Tuo pačiu brėžia ribą, iki kurios be sutikimo naudojant kūrinius, jo kaip autoriaus teisės nėra pažeidžiamos. „Jeigu tavo nuotraukas naudoja kaip inspiraciją kitam žmogui…aš nelaikyčiau (piratavimu), aš kažkaip žmogiškai žiūriu, man atrodo, kad negalima taip užsmaugti žmogaus, kad jis ten (fiksuotų) kiekvieną dalyką.“ Ir čia pat prideda, kad „…vardan gražumo aš nukreipčiau į autorių.“ Taigi pokalbyje iškyla moralės normos aspektas ir čia pašnekovas pabrėžia ugdymo svarbą formuojant pagarbą autorių teisėms naudojant jų kūrinius.
Audiovizualinių kūrinių industrijos atstovas Darius Vaitiekūnas išskiria valstybės vaidmenį, prilygindamas nelegalų šių kūrinių naudojimą tabako gaminių kontrabandai, kurios mastą pavyksta sumažinti tik dėl specialiai tam skirtų prevencinių valstybės veiksmų. Nelegaliai veikiančios platformos iškreipia rinką ir sukuria nelygias konkuravimo sąlygas legaliai vykdomiems verslams, o tai mažina įplaukas į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu. Be to, sukuriamas ydingas procesas, kai kūrinio idėjos įgyvendinimui trūksta pinigų, kūrėjai priversti taupyti, mažindami atlyginimus ir honorarus, kenčia turinio kokybė, vartotojui siūlomas prastesnės kokybės turinys. Tai pasakytina apie lietuviškos produkcijos kūrėjus, bet tos pačios problemos kamuoja ir užsienietiškos produkcijos platintojus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nelegalaus turinio vartojimas šalia etinės problemos sukuria ir labai konkrečias ekonomines, socialines, finansines problemas, įtraukdamas visus proceso dalyvius – nuo kūrėjų iki vartotojų.
