Vidurinėje mokykloje buvau vaikas kaip vaikas, mokiausi gerai. Labiau patiko ir sekėsi humanitariniai mokslai (todėl paskutinėse klasėse pasirinkau humanitarinį proflį), bet bėdų neturėjau ir su tiksliaisiais mokslais. Buvo įdomi ir užklasinė veikla: priklausiau Maironiečių draugijai, nuolat dalyvaudavau mokyklos, miesto ir tarpmiestiniuose skaitovų konkursuose, lankiau būrelius, padėdavau organizuoti ir vesti renginius…
Kaip ir daugeliui, nebuvo lengva apsispręsti, kokią specialybę pasirinkti. Nesėkmingai pabandžiusi įstoti į žurnalistikos studijas VU, draugų prikalbinta, bet tikrai netrykšdama džiaugsmu, atnešiau dokumentus į tuometinę Vilniaus prekybos mokyklą. Mano giliausiu įsitikinimu dėmesio vertos buvo tik universitetinės studijos… Įstojau mokytis pasirinktosios „rimčiausiai“ atrodžiusios specialybės – turizmo administravimo. Maniau, metus pasimokysiu, ir dumsiu iš ten… 🙂 Bet susiklostė taip, kad mielai pasilikau visoms studijoms, praleisdama ten tikrai įdomius, smagius ir labai studentiškus trejus metus.
Esu patenkinta tiek studijų kokybe, tiek santykiais su dėstytojais, studentais, tiek ir vidaus tvarka bei studentų tarybos, kuriai priklausiau, veikla. Studijavimas ir studentavimas buvo neatskiriami dalykai. Po paskaitų prisigalvodavome įvairiausių renginių rimtoms ir nelabai rimtoms progoms. Organizuodavome fuksų krikštynas (su pažadu mokyklos administracijai, kad paskui patys išplausime grindis ir sienas – ir tai būtinai įvykdydavome:), konkursus, minėjimus, švietėjiškus renginius, vakarėlius, diskotekas… Keli entuziastai išleidome kelis linksmo ir šiek tiek ironiško studentiško leidinio „Rakštis“ numerius. Dalyvaudavome tarpmiestinėse Jaunųjų verslininkų viktorinose, o su praktinio mokymo frmos „Miglė“ komanda Austrijoje vykusiame tarptautiniame konkurse buvome antri iš daugiau nei 40-ties įvairių pasaulio šalių grupių. Studijuodama tęsiau ir mokykloje pradėtą veiklą – redagavau respublikinį laikraštį vaikams, rašiau publikacijas pramoginiams leidiniams, išleidau trečiąją poezijos knygą. Noriu pasakyti, kad laiko užteko viskam. Studijos sekėsi puikiai, nes studijuojami dalykai patiko, dauguma dėstytojų mokėjo sudominti ir nebuvo „valdiški“. Baigiau aviabilietų rezervavimo „Amadeus basic“ mokymus, po kelias valandas po paskaitų dirbau vienoje kelionių agentūroje. Pamažu ėmiau matyti save turizmo versle.
1999m. atlikdama baigiamąją praktiką kelionių organizatoriaus „Grūda“ Vilniaus fliale, atitikau darbuotojams keliamus reikalavimus ir buvau priimta dirbti vadybininke. Šie metai – jau vienuolikti mano darbo šioje agentūroje metai. Vadybininkės pareigas pakeitė Vilniaus flialo direktoriaus pavaduotojos pareigos. Pagrindinis darbas vyksta agentūroje, tačiau tenka išvykti ir į keliones: užmegzti ar sutvirtinti kontaktų su partneriais, tobulinti kvalifkacijos.
